Mano mažajai princesei- šiandien jau pusė metukų suėjo! Kartotis, kad laikas lekia neapsakomai greitai, jau nebėra prasmės. Gyvenimas dabar dažnai įsisuka kaip koks tornadas, atrodo nei galo, nei pabaigos tam lėkimui nėra. Gerai kažkas ir sakė- su vienu vaiku, tai atostogos. Ir kartais būna tikrai sunku - Isabellai reikia daug dėmesio ir priežiūros, bet taip norisi, kad ir Jokūbėliui nepritrūktų nei dėmesio, nei meilės- tai kartais nors persiplėšk. BET. Esu neapsakomai laiminga! Dažnai stengiuosi stabtelt ir įsijaust į tą akimirką, kai jie dar tokie mažyčiai, mieli... Tas dažnai skambantis vaikiškas ir kūdikiškas juokas, kai jie abu išdykauja- nu kažkas nerealaus, neįkainuojamo ir tai atperka viską, kas kartais pasirodo sunku.
Na, o pažadas sau dažniau rašyti blogą- šiuo metu irgi sunkiai įvykdomas dėl to laiko lėkimo (tik atsikėlei- o jau vakaras, vaikus maudyt, migdyt ir t.t. (vakare dažniausiai būna didžiausias chaosas), o paskui pati krentu kaip lapas). Nusiprkau net kompą geriausią brangiausią (apie tai kitam įraše), kad tik patogiau būtų rašyti blogą, tai kurgi-per mėnesį laiko aš tą kompą gal du kartus įsijungiau...... Tikrai, negaliu patikėt, kad nuo Isabellos gimimo praėjo jau pusė metų, atrodo, kad kokia savitė. Ir apskritai, atrdo, dar visai neseniai tik svajojau apie antrą vaikelį, galvojau, o jei dar dukrytė būtų, kaip smagu būtų. O dabar jau ir išnešiojau, ir susilaukiau, ir jau pusė metukų jai suėjo.

Receptas. Kugelis su karka

Kaip seniai berašiau savo blogelį... Bet kol mintis apie tai  neapleidžia, tol grįšiu prie rašymo, net jei kai kurios pertraukos ir bus labai ilgos. :-)
Šio nėštumo metu mano didžiausias craving'as- tarkuotų bulvių patiekalai. Labiausiai norisi bulvinių blynų. Ikea parduotuvėj radau pirkti lenkų gamybos šaldytų bulvinių blynų, tai dabar šaldiklis prigrūstas dėžučių su tais blynais..... Žinoma, daug skaniau, kai išsikepi pati, bet sunkiausias darbas- prisiruošt pristarkuoti bulvių.  Bet ėmiau ir prisiruošiau, ir net iškepiau bulvių plokštainį. Tai dar vienas iš patiekalų, kuris toks įprastas lietuvio gyvenime, bet kurį aš pati dariau pirmą kartą. O kadangi mūsų šeimyna mėsėdžiai, tai kaip gi be mėsytės. :-)

Bulvių plokštainis su karka 

Karka be kaulo, druska, pipirai, 3 skiltelės česnako
2 kg bulvių
1 svogūnas
1,5 stiklinės pieno
2-3 šaukštai sviesto
Druska

Pirmiausiai išsivirti karką (į vandenį sudėti česnako skilteles ir druską bei pipirus pagal skonį). Aš viriau greitpuodyje,  tai po pusvalanduko mėsytė jau buvo paruošta.
Švedijoj yra pirkti sūdytame vandenyje marinuotos karkos, tai dar paprasčiau (nors, kai vasarą lankiausi Lietuvoje, pastebėjau, kad parduotuvėse yra pirkti labai daug maisto prekių ir produktų,  lygiai tokių pačių (dažnai net to pačio gamintojo), kaip ir Švedijoje), tik pipirų ir česnako įdedu.
Į kugelį sunaudojau apie pusę karkos. Kitą pusę galima kitą dieną ir šaltą su duona bei krienais suvalgyti. ;-) Beje, iš sultinio, likusio nuo karkos, dar ir burokėlių sriubos išviriau- stiklainis burokėlių, pora morkų, pora bulvių, prieskonių- ir puiki sriuba paruošta.
Betgi toliau apie kugelį.

Sutarkuoti bulves, truputį nusemti paviršiuje susidariusį skystį (nepersistengti).
Smulkiai supjaustyti svogūną ir ant nedidelės temperatūros lėtai apkepti, kol gražiai pagels.
Užkaitinti pieną (užvirti nereikia).
Svogūną ir pieną supilti į bulves, sudėti druską (aš druskos dėjau du gerus žiupsnius, bet labai bijojau persūdyti. Atrodė, kad įdėjau nemažai, bet iškepus pasirodė, kad per mažai druskos, nors ir karka buvo gana sūri. Taip kad, su druska dar reiks pasipraktikuot, manau, dar vienas žiupsnis būtų nepakenkęs), viską gerai išmaišyti.

Skardą ištepti sviestu, tada supilti pusė bulvių masės, ant jos išdėlioti stambiais gabaliukais supjaustytą karką ir supilti likusią masę. Paviršių apdėlioti sviesto gabaliukais.
Dėti į vidurį orkaitės ir kepti apie valandą 190 laipsnių temperatūroje.
Mmmmmmm....
Mes valgėm su grietine, bet sviesto ir grietinės padažas su pakepintais svogūnais būtų labai tikęs (kadangi mėsos yra pačiame kugelyje, tai spirgučių nereikia).
Jau noriu vėl.....

Vasara

Paskutinė vasaros diena! Laikas grįžti prie darbų, ir- prie malonumų (blogo rašymo ;-))! Pertrauka gavosi ilgesnė nei planavau, bet ach ta vasarėlė, lekia pralekia ir nebėr..
Tiesą pasakius, prie darbų sugrįžau jau seniai, tik blogiukui vis nelikdavo laiko. Vasara buvo smagi, nors oras Švedijoj buvo tikrai labai prastas. Bet turėjau dvejas atostogas, teko apsilankyti šiltuose kraštuose ( vienas iš jų- Lietuva... Bet apie keliones- kituose įrašuose), taigi aš šia vasara nesiskundžiu. Gal ir dėl to, kad esu ypatingai laiminga- laukiuosi antro vaikelio!!! Tai mano didžiausias ir džiugiausias šių metų įvykis. :-))) Taigi ir įrašų šia tema netruks.

Receptas. Pyragas "Tinginys"

Kiekvieno lietuvio vaikystė neatsiejama nuo "Tinginio". Ir man tai buvo vienas iš nuostabiausių skanėstų. Todėl itin keista, kai pagalvoju, kad lig šiol šį pyragą gaminau tik vieną kartą ir labai seniai. Bet pasitenkindavau tuo, kad  kažkas pavaišina arba nusipirkdavau parduotuvėje jau pagamintą. Ir nors tikrai, tai labai paprastas pyragas ir jį nesunku pagaminti, tačiau esu ragavusi ir neskanių "Tinginių". Skaniausias, aišku, gaminamas mano mamos. Taigi, neseniai gavau progą įsigyti sausainių "Gaidelis", ir nusprendžiau pagaliau pasigaminti "Tinginį". Labai apsidžiaugiau, kad gavosi toks, kaip mano mamos- minkštas ir labai skanus! :-) Receptas toks:

Tinginys

Pagaminamas per pusvalanduką

3 pakeliai sausainių "Gaidelis"
200g sviesto
1 skardinė kondensuoto saldinto pieno
1 dl kakavos

Gaminimas

1.Susmulkinti sausainius (aš sudėjau į maišelį ir susmulkiname mėsiniu plaktuku, bet nereikia persistengti, kad sausainiai nepavirstų į miltus, stambesnius gabaliukus sulaužyti rankomis).
2.Puode iš lėto ištirpinti sviestą, tada įmaišyti kondensuotą pieną, maišyti, kol pasidarys vientisa masė.
3.Per sietelį suberti ir išmaišyti kakavą, kad vėl gautųsi vientisa masė.
4 .Įmaišyti sausainius. Gerai išmaišyti, geriausia rankomis.
5.Sudėti masę i maišelį, suformuoti poros cm storio stačiakampį (knygos formos, arba kas kaip nori, taip formuoja ;-)).
6.Paslėgti ir nakčiai į šaldytuvą.

Receptas. Desertinis chia pudingas

Čia tikras desertinis chia pudingas, nerealiai skanus!

Chia pudingas su kokosu ir passion vaisiais

2 v.š. Chia sėklų  (aš pagal receptą dėjau tris šaukštus, bet tikrai buvo per daug, pudingas pasidarė tiesiog kietas)
2 dl tiršto kokosų pieno (pavyzdžiui, Santa Maria Extra Creamy coconut)
1 a.š. vanilės esencijos
1/2 dl kokoso drožlių
1 v.š. skysto medaus  (galima nedėti)
2 passion vaisiai

Sėklas, pieną, vanilę ir medų sumaišyti ir palikti per naktį. Išimti passion vaisių vidų ir sudėti į pudingą. Labai skanu!
Bet... kad ir koks skanus jis buvo, aš jo taip ir nesuvalgiau. Bet čia jau kita tema, apie kurią jau tikiuosi neužilgo parašyti... ;-)

Sveikas desertas

Jau ne kartą buvau girdėjus apie šaldytus mango gabaliukus. Vienu metu (kažkur skaičiau) net buvo toks bumas užėjęs, kad buvo visur išpirkta ir buvo sunku rasti jų pirkti. Bet pati kažkodėl niekada nenusipirkdavau  (o aš labai mėgstu pabandyti viską, kas populiaru). Ir tik visai neseniai, parduotuvėj pamačius, prigriebiau dėžutę. Tai taip patiko! Tiesiog įsipyliau į indelį ir valgiau. Tai net patikrinau, ar tikrai nėra cukraus sudėtyje, nes taip saldu ir skanu. Bet ne, jokio cukraus, ir tik 70 kalorijų/100g. Ir be abejo, puikus ingredientas smoothiams. Tai dabar po tris dėžutes perku iš karto, nes tikrai dažnai parduotuvėse būna išpirkta.

Apie blogą

Taaaip, pasiryžimas rašyti blogą kiekvieną dieną gal buvo kiek optimistinis, bet svarbiausia nesustoti rašyti.  Turint darbą ir mažą vaiką ne taip paprasta atrasti pusvalanduką rašymui, nes tas laisvas pusvalandukas dažniausiai būna vakare, kai mažiukas miega, ir visi darbeliai padaryti, bet tada jau nebelieka jėgų šiam malonumui. O kadangi buvau pasiryžus rašyti kiekvieną dieną, tai rašymas pradėjo darytis jau nebe malonumas, o darbas. O rašyti bet ko ir bet kaip, vien tam, kad kažką parašyti, tikrai nesinori. Taip kad, dabar rašysiu tada, kai turėsiu apie ką ir turėsiu laiko, noro ir jėgų. Kartais parašysiu kiekvieną dieną, kartais kas kelias dienas, svarbiausia, kad rašymas nenutruktų.