Taaaip, pasiryžimas rašyti blogą kiekvieną dieną gal buvo kiek optimistinis, bet svarbiausia nesustoti rašyti. Turint darbą ir mažą vaiką ne taip paprasta atrasti pusvalanduką rašymui, nes tas laisvas pusvalandukas dažniausiai būna vakare, kai mažiukas miega, ir visi darbeliai padaryti, bet tada jau nebelieka jėgų šiam malonumui. O kadangi buvau pasiryžus rašyti kiekvieną dieną, tai rašymas pradėjo darytis jau nebe malonumas, o darbas. O rašyti bet ko ir bet kaip, vien tam, kad kažką parašyti, tikrai nesinori. Taip kad, dabar rašysiu tada, kai turėsiu apie ką ir turėsiu laiko, noro ir jėgų. Kartais parašysiu kiekvieną dieną, kartais kas kelias dienas, svarbiausia, kad rašymas nenutruktų.
Inga kommentarer:
Skicka en kommentar